Knarkimas – tai viena miego sutrikimo formų. Lengvas ar neilgai trunkantis knarkimas neturi pasekmių sveikatai.

Tyrimais nustatyta, kad apie 40% išsivysčiusių šalių gyventojų knarkia. Knarkimas atsiranda kvėpuojant ir oro srautui judant per sumažėjusį viršutinių kvėpavimo takų spindį. Toks susiaurėjimas pagreitina oro srautą ir sukuria vožtuvo efektą, kai kvėpavimo takų spindis užsidaro ir atsidaro ir viršutinių kvėpavimo takų struktūros vibruoja, skleisdamos knarkimo garsą.

Šios būklės dažna priežastis – sumažėjęs raumenų tonusas miego metu, leidžiantis pasislinkti apatiniam žandikauliui ir liežuviui atgal (vidun), dėl ko ir susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai.
Taigi knarkimas yra mechaninis procesas, kuris, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti kontroliuojamas taipogi mechaniniu būdu – t.y. koreguojant apatinio žandikaulio padėtį miego metu.

Nuolatinis, garsus knarkimas, ypač kartu su kvėpavimo sustojimu, nepakankamu įkvėpimu gali turėti rimtų pasekmių įvairioms organų sistemoms. Tokia būklė vadinama miego apnėja.
Miego apnėja – tai ne mažiau kaip 10 sek. sustojęs kvėpavimas miegant. Skaičiuojant kartus per valandą, daugiau nei 10 kartų – miego apnėjos sindromas (serga 1–4% žmonių). Miego apnėja yra gana sunki liga, kuri gali sukelti ne tik mieguistumą dienos metu, bet taip pat rimtas sistemines ligas. Miego apnėja gali būti dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (vadinama obstrukcinė miego apnėja) arba dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo (centrinė miego apnėja).

Gydytojas odontologas, diagnozuodamas kartu su gydytoju otolaringologu ir miego sutrikimų specialistu, gali taikyti odontologinius gydymo metodus apnėjai ir knarkimui kontroliuoti.
Tokiai kontrolei gaminamos individualios kapos, pastumiančios apatinį žandikaulį pirmyn. Kapos nuo knarkimo sudarytos iš vieno permatomo įtvaro viršutiniam žandikauliui ir vieno – apatiniam, įtvarus specialiai sujungiant. Knarkimo kapa neblokuoja apatinio žandikaulio judesių, tik sumažina amplitudę ir prilaiko apatinį žandikaulį priekinėje padėtyje. Tokiu būdu neutralizuojamas kvėpavimo takų susiaurėjimas bei minkštųjų audinių vibravimas ir taip nesusidaro knarkimo garsas.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad tokių kapų pagalba knarkimas žymiai sumažėja daugiau nei 80% pacientų. Tačiau žinotina, jog obstrukcinės miego apnėjos valdymas odontologiniais metodais galimas tada, kai kvėpavimo sustojimas yra ne dažnesnis nei 20 kartų per valandą. Todėl labai svarbu diagnozuoti ne tik knarkimą, bet ir apnėją, kitaip, sumažinus knarkimą, bus užmaskuota grėsminga sveikatai būklė.

Norėdami sužinoti daugiau skambinkite tel. (8 5) 261 71 43 arba registruokitės gydytojo odontologo-ortopedo (dantų protezavimas) konsultacijai.

Color Skin

Nav Mode