Dantų implantas – tai nedidelis specialus metalinis (titaninis) sraigtas, kuris, netekus danties, yra įsriegiamas į žandikaulį kaip šaknies pakaitalas. Kaulas suauga su implantu ir šis tampa tvirtu pagrindu fiksuojamiems dantų vainikėliams arba tiltiniams protezams.
Konsultacija pas implantuojantį odontologą
Konsultacijos metu gydytojas įvertina paciento burnos sveikatos būklę, žandikaulio kaulo kokybę ir nustato galimus gydymo būdus. Norint įvertinti tiksliau daroma panoraminė rentgeno nuotrauka bei kompiuterinės tomografijos pagalba nustatoma būsimo implanto vieta, reikalingas ilgis bei skersmuo. Tik tuomet kai yra aiški situacija, sudaromas gydymo planas, pacientas supažindinamas su implantacijos eiga, kaina. Jei odontologas nenustato priežasčių, dėl kurių implantuoti būtų negalima, sekantis gydymo etapas – implantacija.
Implantų įsriegimas į žandikaulį
Dantų implantavimas – ši procedūra atliekama vietinėje nejautroje jos visiškai pakanka, kad operacijos metu visiškai nejaustumėte skausmo. Danties implantacijos trukmė nuo 30 min. įprastai trunka iki 1val. Implantacijos laikas priklauso nuo reikiamo implantų kiekio ir žandikaulio kaulo būklės. Esant kaulo trūkumui operacijos metu gali būti atliktos kaulo priauginimo ar sinuso dugno pakėlimo procedūros. Po implanto įsriegimo, virš jo esančios dantenos susiuvamos, ant implanto užsukama speciali gijimo galvutė kuri formuoja gražią dantenų formą būsimam danties vainikėliui. Jei yra tinkamos sąlygos iškart po implantacijos galima ant implanto uždėti laikiną (plastmasinį) vainikėlį. Tai dažniausiai atliekama atkuriant priekinius dantis dėl estetinio vaizdo.
Gijimo laikotarpis
Implanto prigijimo periodas paprastai trunka apie 3 mėnesius Priežiūra – po implantacijos pacientas supažindamas su gijimo etapu. Gydytojas nurodo kaip prižiūrėti burnos ertmę šiuo laikotarpiu, siekiant išvengti nereikalingų gijimo komplikacijų – uždegimų, kaulo tirpimo.
Dantų vainikėlio protezavimas
Pasibaigus implanto gijimo etapui pradedamas protezavimas ant implanto atramos – nuimami atspaudai vainikėlio gamybai, kurie siunčiami į laboratoriją. Dantų technikų laboratorijoje pagamintas danties vainikėlis fiksuojamas ant implanto atramos paciento burnoje. Ir pacientas gali džiaugtis natūraliai atrodančiu dantimi.
Implantų privalumai
– kaulų retėjimo profilaktika (išsaugo kaulus, likusius be mechaninės apkrovos);
– tausoja sveikus dantis;
– padidina atramą (protezai gali tvirčiau laikytis);
– labai gera terapija praradus dantis dėl dantenų uždegimo (implantai periodontito atveju);
– dažniausiai sumažėja rizika atsirasti rutininėms intervencijoms.
Kada ir kokių reikia dantų implantų
Dažniausiai implantų reikia tada, kai dėl įvairių priežasčių (infekcijų, dantenų ligų, nelaimingų atsitikimų metu) prarandamas vienas ar daugiau dantų:
– pavienio danties implantas;
– didelių spragų, tarpų užpildymas;
– galiniai burnos ertmės defektai;
– trūkstami krūminiai dantys;
– dantys, linkę stipriai redukuotis;
– visų dantų netekimas.
Tyrimai ir procedūros prieš dantų implantavimą
Prieš dantų implantacijos operaciją kliniškai įvertinami erdviniai žandikaulio parametrai, dantenų biotipas, fiksuotos gleivinės plotis, sąkandis, kaimyninių dantų būklė. Diagnostinių modelių pagalba planuojama būsimo protezo vieta kitų dantų atžvilgiu. Atliekami radiologiniai tyrimai – žandikaulių panoraminė radiograma (ortopantomograma), danties radiograma. Vertinamos kaulo kokybinė ir kiekybinė charakteristikos, anatominių darinių (kaimyninių dantų, nervų – kraujagyslių pluošto, sinuso ar nosies ertmių) lokalizaciją. Kompiuterinė tomografija atliekama, siekiant patikslinti minėtų anatominių darinių lokalizaciją, suplanuoti implantų erdvinę padėtį, būsimojo protezo konstrukciją, o esant reikalui pagaminti chirurgini gidą, kurio pagalba implantai būtų įsriegiami tikslai suplanuotoje vietoje.
Implantavimo sąlygos
– implantui įtvirtinti yra pakankamai kaulo;
– pakankamai vietos dantų vainikėliams;
– optimali burnos higiena;
– pasibaigęs žandikaulio augimas;
– kontraindikacijų nebuvimas.
Dantų implantas tai titaninis varžtelis, sriegiamas į kaulą ir paliekamas, kad kaulas priaugtų prie implanto. Implantas gaminamas iš titano metalo, kuris yra bioinertiškas, todėl organizmas į jį nereaguoja ir nesukelia alerginių reakcijų. Susidarius tvirtai jungčiai prie implanto fiksuojama antra dalis, kuri prisukama protezavimo atrama tam, kad ant jos būtų uždėtas dantų vainikėlis.
Jei prarasta daugiau dantų, juos galima atstatyti tiltiniu protezu. Vietoj trijų implantų sriegiami du implantai ir prie jų prisukus protezines atramas uždedamas trijų dantų tiltelis. Jeigu žandikaulis yra bedantis ir žmogus nešioja išimamą protezą dažnai susiduria su tuo, kad apatiniame žandikaulyje plokštelės yra paslankios, nesifiksuoja, yra nepatogu valgyti, kalbėti. Tokius protezus galima fiksuoti dviem būdais: klijų pagalba arba implantais. Implantų įsriegimas yra saugesnis ir patogesnis. Žmogus jaučiasi saugiai, nes toks protezas yra nepaslankus, jis netrina, nespaudžia dantenų.
Kiekvienas žmogus, nusprendęs implantuoti dantį, nori tam tikrų garantijų, ilgalaikio rezultato. Tinkamas paciento ištyrimas, gydytojo patirtis, operacinė technika tikrai yra svarbūs faktoriai, bet ne mažiau svarbu suteikti laiko organizmui adaptuotis prie svetimkūnio, nesutrikdant gijimo proceso. Be to, svarbi ir tinkama pooperacinė priežiūra bei paciento higieniniai įgūdžiai.
Siekiant, kad implantacijos rezultatas būtų ilgalaikis, svarbu implantą suprotezuoti tinkamu metu, t.y. kai implantas yra integruotas ar bent jau pakankamai stabilus. Implanto stabilumas kaule yra išmatuojamas radiodažniniu prietaisu. Tai visiškai neinvazyvus, neskausmingas ir labai objektyvus tyrimas. Jo veikimas yra paremtas kamertono principu: prie implanto prisukamas specialus metalinis stulpelis, prinešus prietaiso analizatorių prie stulpelio, magnetiniai impulsai aktyvuoja jį ir išmatuojamas vibracijos dažnis. Kuo tvirtesnė kaulo ir implanto jungtis, tuo aukštesnis dažnis parodomas ekrane. Naujais dantimis džiaugtis galima tik tada, kai implantas tikrai gali atlaikyti kramtymo krūvį.
