Bruksizmas – tai nevalingas spazminis dantų griežimas ar suspaudimas. Ramybės metu tarp dantų išlieka tarpelis, lūpos būna sučiauptos, kramtomieji raumenys atsipalaidavę – dantys sukandami tik kramtant maistą ir ryjant seiles. Griežiant dantimis ar juos stipriai suspaudžiant atsiranda visa eilė patologinių pokyčių.

Bruksizmas skirstomas į dieninį ir naktinį. Dieninio bruksizmo pacientai beveik nepastebi. Toks bruksizmas pasireiškia stipriu sukandimu stresinėje situacijoje (angl. clenching). Taip įvyksta emocinė iškrova. Naktinis bruksizmas dažniausiai pasireiškia dantų griežimu. Dauguma žmonių patys net neįtaria, kad griežia dantimis. Tai jiems pasako lovos partneriai arba gydytojai odontologai, pastebėję burnoje bruksizmui būdingus kietųjų bei minkštųjų audinių pokyčius: dantų įspaudus liežuvyje ir skruostuose, nudilusius krūminių dantų kauburus (duobelės kramtomuosiuose paviršiuose), V formos dantų  kaklelių pažeidimus, papildomas kaulo keteras krūminių dantų srityje, ilčių nudilimą, hipertrofavusius kramtomuosius raumenis, apatinio žandikaulio smilkininio sąnario traškesį ir kt.

Specialios kietos kapos nuo bruksizmo neleidžia kontaktuoti dantims, apsaugo juos nuo patologinio nusidėvėjimo. Kapos gaminamos taip, kad atkartotų natūralių dantų išvedimo kelius, todėl pacientai jas gerai toleruoja ir lengvai su jomis užmiega.

Pacientai gali jausti šiuos simptomus:
•    rytinius galvos skausmus,
•    skausmą žandikaulyje ar apatinio žandikaulio smilkininiame sąnaryje,
•    veido raumenų ir nervų skausmus,
•    ausų skausmą ar spengimą ausyse,
•    galvos svaigimą,
•    skausmą viršutinio žandikaulio ančių projekcijoje,
•    kaklo, pečių, nugaros skausmus.
Nemiga, depresija, pabudimas nepailsėjus, dieninis mieguistumas, dirglumas taip pat gali būti bruksizmo pasekmė.
Veiksniai, sukeliantys bruksizmą, gali būti suskirstyti į:
•    morfologinius (netaisyklingas kramtomasis dantų santykis, per aukšta plomba, nekokybiški protezai);
•    patofiziologinius (vaistų poveikis, alkoholis , tabakas, vitamino B5, magnio trūkumas);
•    psichologinius (stresas, psichologinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, depresija).

Bruksizmą būtina gydyti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, sukėlusias šį negalavimą. Jei tai nekokybiški protezai ar plombos, reikalingas protezavimas, plombų prišlifavimas ar pakeitimas. Jei priežastys psichologinės, reikia bandyti mažinti stresą, atsisakyti alkoholio, tabako, kofeino, pakankamai miegoti, sportuoti, užsiimti joga ir t.t. Gali prireikti ir kitų sričių gydytojų pagalbos. Kartais pacientams siūloma į kramtomuosius raumenis suleisti botulino toksino.

Naktiniam bruksizmui gydyti yra gaminamos specialios kietos kapos. Jos neleidžia kontaktuoti dantims, apsaugo juos nuo patologinio nusidėvėjimo. Kapos gaminamos taip, kad atkartotų natūralių dantų išvedimo kelius, todėl pacientai jas gerai toleruoja ir lengvai su jomis užmiega.