Sedacija

Tai yra medikamentais sukeltas centrinės nervų sistemos slopinimas. Jos metu pacientas kvėpuoja savarankiškai, gali reaguoti į gydytojo nurodymus, laikyti burną atvirą. Sąmonės slopinimas sukeliamas naudojant vienos rūšies sedatyvinius vaistus arba kelių medikamentų kombinacijas. Sedacija nuo narkozės skiriasi tuo, kad sedacijos metu nereikalingos pagalbinės priemonės kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai užtikrinti. Narkozės metu pacientas nėra sąmoningas.

• Kai vaikas jaučia labai didelę odontologų baimę;
• Gydant vaikus, sergančius tam tikromis psichinėmis ar sisteminėmis ligomis, kurių paūmėjimą išprovokuoja stresas;
• Vyresniems negu vienerių metų amžiaus vaikams, kurie su gydytoju odontologu bendradarbiauti dar negali;
• Atliekant ilgas ir sudėtingas procedūras, kai vaikas negali ramiai ir ilgai sėdėti odontologo kėdėje bei kitais individualiais atvejais.

• Atliekant ilgas ar sudėtingos procedūros (pvz., dantų implantaciją, sudėtingą danties šalinimą, kaulo atstatomąsias procedūras ir kt.);
• Jeigu yra labai išreikštas pykinimo refleksas;
• Kai paciento skausmo slenkstis yra labai žemas;
• Jeigu pacientas jaučia labai didelę odontologų baimę ir negali ramiai sėdėti kėdėje ir kitais atvejais.

• Iki trejų metų amžiaus vaikams;
• Kai pacientas alergiškas sedacijai naudojamiems medikamentams;
• Jeigu pasireiškia ūminė infekcija (pvz., gripas);
• Kai pacientas serga sunkiomis sisteminėmis ligomis, sedacija netaikoma ambulatoriškai.

Sedacijai naudojami medikamentai gali būti vartojami per burną, rektaliai, inhaliuojami, įpurškiami į nosies landą, suleidžiami į veną.

Vaikams dažniausiai taikoma negili peroralinė sedacija. Prieš dantų gydymo procedūrą išgeriami medikamentai, kurie veikia 30 – 40 minučių.

Suaugusiems dažniausiai taikoma intraveninė sedacija, kurios poveikis yra labiau prognozuojamas negu peroralinės sedacijos, galima tiksliai parinkti medikamentų dozę.

Sedacija pagal ,,gilumą” gali būti skirstoma į minimalią, vidutinio laipsnio ir gilią.

• Minimalios sedacijos metu paciento koordinacija ir suvokimas sutrinka. Tačiau pacientas adekvačiai reaguoja į gydytojo nurodymus. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo funkcija nepakinta.
• Vidutinio laipsnio sedacijos metu pacientas jaučiasi labiau atsipalaidavęs, tačiau reaguoja į gydytojo žodines instrukcijas. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo funkcija taip pat išlieka nepakitusi.
• Gilios sedacijos metu pacientas sunkiai prižadinamas, nekalba, tačiau vis dar gali reaguoti į skausmą ir t. t. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija paprastai yra pakankama, gali prireikti papildomų priemonių kvėpavimo funkcijai užtikrinti.

• Tikslias rekomendacijas, kaip elgtis prieš procedūrą, gydytojas pateikia konsultacijos metu.
• Dažniausiai rekomenduojama prieš procedūrą 2 valandas negerti skaidrių skysčių ir 6 valandas nevalgyti.
• Pacientas turi būti sveikas. Sedacija neatliekama, jeigu pasireiškia bet kokie ūmūs susirgimai.
• Prieš procedūrą pacientas turi būti pailsėjęs, gerai išsimiegojęs.

• Vaikų dantų gydymas dažniausiai atliekamas taikant peroralinę sedaciją, t. y. medikamentus vartojant per burną.
• Šiai sedacijai paprastai naudojami benzodiazepinų grupės preparatai (pvz., midazolamas, diazepamas). Jie mažina baimę, ramina, atpalaiduoja raumenis. Taip pat sukelia anterogradinę amneziją, tai reiškia, kad pacientas procedūros neprisimena.
• Dažniausiai naudojamas medikamentas yra midazolamas. Jis pasižymi greitu ir trumpu poveikiu, greitu pasišalinimu iš organizmo.

Sedaciją atlieka ir pacientą procedūros metu stebi gydytojas reanimatologas – anesteziologas. Jis parenka tinkamą medikamentą ir jo dozę, todėl sedacija yra visiškai saugi.

• Sedacijai naudojamų medikamentų įsisavinimas yra veiksmingesnis, jeigu skrandis yra ,,tuščias”;
• Medikamentai padidina vėmimo riziką sedacijos metu ar po jos. Skrandžio turinys vėmimo metu gali sukelti gerklų spazmą, patekti į kvėpavimo takus. Dėl šios priežasties rekomenduojama prieš sedaciją 6 valandas nevalgyti ir 2 valandas negerti skaidrių skysčių.

• Peroralinės sedacijos negalima pagilinti, kontroliuoti jos trukmės.
• Kai kuriais atvejais ši sedacija gali būti neefektyvi, o kartais gali sukelti paradoksines reakcijas (irzlumą, pyktį ir t. t.), kurios pasireiškia tol, kol veikia vaistai.

Sedacijos metu pacientai jaučiasi atsipalaidavę, ramūs, mieguisti. Kaip stipriai pasireiškia toks medikamentų poveikis, priklauso nuo paskirtos medikamentų dozės.

Mieguistumas, irzlumas, sutrikusi judesių koordinacija, atsipalaidavimas gali būti jaučiamas iki 24 valandų po sedacijos.

Medikamentai padeda sumažinti nerimą, ramina, atpalaiduoja raumenis bei užtikrina, kad dantų gydymo procedūros nebūtų prisimenamos.

Kelias pirmąsias valandas po sedacijos pacientas stebimas gydytojo. Jeigu grįžus namo pasireiškia sunkūs nepageidaujami poveikiai (skausmas, gausus vėmimas, karščiavimas, sunkumas kvėpuoti, bėrimai ir kt.), būtina kreiptis į gydytoją. Po sedacijos pacientas 24 val. negali vairuoti automobilio ar dirbti pavojingus, tikslumo reikalaujančius darbus. Namo palydėti turi artimieji ar draugai. Nepalikti paciento namie be priežiūros 12 val.