7 dažniausios dantų ligos ir kaip jų išvengti

Dantų skausmas yra vienas nemaloniausių, kurį numalšinti ne visada yra paprasta. Jei tinkamai rūpinsitės dantimis ir reguliariai lankysitės pas odontologą, įvairių dantų problemų bus galima išvengti, todėl skausmas jūsų nevargins. Kai kurios dantų ligos yra dažnesnės nei kitos, ir neretais atvejais galima joms užkirsti kelią. Taigi, kokios dantų ligos yra dažniausios, ir kaip galima jų išvengti?

Dantų apnašos

Apnašų susidarymą lemia maisto dalelių ir seilių sąlytis, apnašos padengia dantis bespalve lipnia plėvele. Jei apnašos turi sąveiką su cukrumi, formuojasi rūgštis, kuri neretai tampa dantų gedimo priežastimi. Su dantų apnašų formavimusi tenka susidurti kiekvienam mūsų – jos pradeda formuotis po dantų valymo praėjus 4-12 h. Taigi, itin svarbu dantis valyti bent du kartus per dieną (ryte ir vakare). Taip pat rekomenduojama naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų jautrumas

Dantų jautrumas neretai atsiranda tada, kai yra apnuoginama pridengta danties dalis (taip gali nutikti dėl dantenų recesijos). Dantų šaknų nedengia apsauginis emalis, todėl tuomet, jei yra apnuoginamos dantų šaknys, dantys tampa jautresni. Dantų šaknyse yra tūkstančiai mažų kanalų, kurie veda į danties nervų sistemą, todėl valgant šaltą ar karštą maistą dantys reaguoja jautriau. Dantų jautrumą taip pat gali lemti ir dantų taisymo procedūros, pavyzdžiui, burnos higiena. Vis dėlto, po tokių procedūrų dantų jautrumas netampa nuolatiniu. Dantų jautrumas gali varginti ir nešiojančius kabes – jos apsunkina dantų valymo procedūrą, ir gali paskatinti dantenų recesiją. Dantų jautrumo galima išvengti, jei dantis valysite po kiekvieno valgio, ir naudosite specialų tarpdančių siūlą.

Nemalonus burnos kvapas

Nemalonus burnos kvapas kitaip dar vadinamas halitoze. Tai gali sukelti netinkama burnos higiena, tam tikros sveikatos problemos (pavyzdžiui, skrandžio ligos), rūkymas ir tam tikrų maisto produktų vartojimas. Jei nemalonus burnos kvapas atsirado pradėjus nešioti kabes, taip nutiko dėl prastos dantų higienos. Svarbu pasirūpinti, kad dantys būtų kruopščiai išvalomi, nors kabės neretai tai apsunkina. Naudokite ne tik dantų pastą, bet taip pat ir burnos skalavimo skystį (jį galite naudoti po kiekvieno užkandžio). Kartais nemalonus burnos kvapas atsiranda dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, todėl vertėtų vengti rūgštingumą didinančių produktų ir išsitirti sveikatą – dažnai nemalonaus burnos kvapo priežastis yra ne dantys.

Dantų akmenys

Dantų akmenys susiformuoja iš ant dantų paviršiaus likusių sukietėjusių apnašų. Neretai dantų akmenys gali lemti dantų spalvos pakitimus, taip pat ant dantų gali atsirasti dėmės. Nors dažnai manoma, kad akmenys formuojasi gana ilgą laiką, tačiau tai nėra tiesa – jie pradeda formuotis vos po 24 valandų. Kai susidaro dantų akmenys, pašalinti dantų apnašas tampa žymiai sunkiau. Akmenys dažnai formuojasi tose vietose, kurias sunku pasiekti dantų šepetėliu – aplink kabes (ir kitus ortodontinius prietaisus) ar prie pat dantenų. Dantų akmenų galima išvengti, jei dantys kasdien bus kruopščiai valomi dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu. Susidariusius akmenis galima pašalinti atliekant profesionalią burnos higieną odontologo kabinete (tai rekomenduojama atlikti kas pusę metų).

Gingvitas

Gingvitas – taip pat gana dažna dantų problema. Tai – aplink dantis esančių audinių uždegimas, kuris pasireiškia sujautrėjusiomis dantenomis, kurios gali parausti, patinti, kraujuoti. Gingvitas yra pagydoma liga, tik visada svarbu jos neapleisti. Šia liga gali susirgti kiekvienas, tačiau nešiojantiems kabes kyla didesnė rizika. Jei dantys yra tinkamai prižiūrimi, gingvito galima išvengti, o pastebėjus ligos simptomus reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas odontologą.

Aftinio stomatito opos

Aftinis stomatitas, kitaip dar vadinamas opiniu stomatitu, pasireiškia atviromis ir skausmingomis burnos ertmės opomis. Aftinis stomatitas yra labiausiai paplitusi burnos opų rūšis, dažniausiai opos susiformuoja vidinėje skruostų arba lūpų pusėje. Dažniausiai opos yra gelsvos arba baltos, apsuptos raudonais uždegimo apimtais minkštaisiais audiniais. Skiriamos paprastos arba komplikuotos opos: paprastosios opos dažniausiai atsiranda 3-4 kartus per metus, dažniausiai pasireiškia 3-20 metų vaikams ir jaunuoliams. Komplikuotos opos pasireiškia kur kas rečiau, jos išsivysto pakartotinai. Norint to išvengti, rekomenduojama naudoti priemones, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties ir alijošiaus ekstrakto.

Demineralizacija

Demineralizacija – tai dantų liga, kuri dažniausiai pasireiškia nešiojantiems kabes. Demineralizacijos procesas prasideda tuomet, kai ant dantų susikaupę maisto likučiai sąveikauja su bakterijomis. Tai sudaro rūgštį, kuri naikina dantyse esančius fosfatus ir kalcį. Būtent tai sukelia dekalcinaciją – ant dantų susidaro baltos dėmės, kurios susiformuoja kabių vietoje. Nors kartais manoma, kad būtent kabės lemia šių dėmelių atsiradimą, tačiau tai nėra tiesa – jei dantys yra tinkamai prižiūrimi, nešiojantiems kabes su šia problema susidurti netenka. Demineralizacijos išvengsite, jei dantis valysite itin kruopščiai, naudosite tarpdančių siūlą ir atsisakysite saldžių gėrimų.

Daugumos dantų problemų galima išvengti, jei bus užtikrinama tinkama dantų priežiūra. Taigi, nepamirškite reguliariai valytis dantis ir neatidėliokite vizito pas odontologą.

Panašus straipsniai