Publikuota: 2025 liepos 31

Apgamai: Kas tai yra, kaip atsiranda ir kaip juos stebėti?

Autorius: Gintautas Gumbelevičius

Gydytojas odontologas, burnos chirurgas

Gydytojas nuolat dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose Europoje ir JAV. Yra parašęs 10 profesinių straipsnių, perskaitęs daugiau nei 20 pranešimų įvairiose konferencijose ir simpoziumuose, taip pat veda praktinius kvalifikacijos kėlimo kursus.

Kas yra apgamai?

Apgamai – tai odos dariniai, atsirandantys dėl melanocitų (odos ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną) sankaupų. Jie gali būti įgimti arba atsirasti bėgant laikui. Dauguma apgamų yra nepavojingi, tačiau kai kurie gali kelti grėsmę sveikatai, todėl svarbu juos stebėti.

Kaip atsiranda apgamai?

Apgamai atsiranda dėl melanocitų pertekliaus tam tikrose odos vietose. Jų susidarymui įtakos turi genetika, hormoniniai pokyčiai (ypač paauglystėje ar nėštumo metu) bei saulės poveikis. Ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis gali skatinti naujų apgamų atsiradimą ar pakeisti esamus apgamus.

Apgamų tipai

Apgamai gali skirtis pagal dydį, spalvą, formą ir paviršių. Pagrindiniai apgamų tipai:

Įgimti apgamai – atsiranda gimimo metu arba pirmaisiais gyvenimo metais. Gali būti įvairaus dydžio ir formos.
Įgyti apgamai – atsiranda gyvenimo eigoje, dažniausiai dėl saulės poveikio.
Atipiniai apgamai – netipiški apgamai, kurie gali būti didesni, netolygios spalvos ar netaisyklingos formos. Jie reikalauja didesnio dėmesio.
Mėlynieji apgamai – turi mėlyną ar melsvą atspalvį, dažniausiai yra gerybiniai.
Dermaliniai apgamai – iškilę, gali būti kūno spalvos ar šviesiai rudi.

Kaip stebėti apgamus?

Svarbu reguliariai tikrinti apgamus, ypač jei turite daug apgamų ar šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų. Dermatologai rekomenduoja naudoti ABCDE metodą, kuris padeda pastebėti pavojingus pokyčius:

A (Asymmetry – asimetrija): jei viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
B (Border – kraštai): nelygūs, išplaukę ar dantyti kraštai.
C (Color – spalva): nevienoda spalva, kelių atspalvių deriniai.
D (Diameter – dydis): jei apgamas didesnis nei 6 mm.
E (Evolution – kaita): jei apgamas keičia dydį, spalvą, formą ar atsiranda niežėjimas, kraujavimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote bet kurį iš ABCDE metodo požymių arba apgamas pradėjo augti, kraujuoti, niežėti ar skaudėti, būtina kreiptis į dermatologą. Reguliarios odos patikros padeda laiku nustatyti galimas problemas ir užkirsti kelią rimtesniems susirgimams, pavyzdžiui, melanomai.