Pasak statistikos, dantų traumas patiria apie 10 procentų gyventojų. Didžiąją dalį sudaro vaikai ir paaugliai. Berniukai – dukart dažniau nei mergaitės. Dažniausiai dantys traumuojami autoavarijų metu, sportuojant, aktyviai judant. Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse dantų traumų skaičius nuolat auga. Tai susiję su vis didėjančiu gyvenimo tempu.

Dažniausiai pažeidžiami viršutiniai centriniai kandžiai. Skaičiai išties nemaži, tačiau apklausos duomenys rodo, kad didžioji visuomenės dalis nežino, kaip teisingai elgtis, įvykus danties traumai, o juk nuo to labai  priklauso, ar pavyks išsaugoti dantį.

Dantų traumų rūšys

Dantų traumos gali būti įvairaus sunkumo: nuo lengvesnių, kai nuskeliama nedidelė danties dalis, iki labai sunkių – danties išmušimo, lydimo veido kaulų lūžiu ar galvos smegenų sutrenkimu.

Dantų traumų rūšys skirstomos :

1) Danties emalio įtrūkimas
2) Nekomplikuotas danties vainiko lūžis ( kai neatsiveria danties pulpa)
3) Komplikuotas danties vainiko lūžis (kai atsiveria danties pulpa)
4) Danties vainiko-šaknies lūžis
5) Danties šaknies lūžis
6) Sumušimas
7) Išjudinimas
8) Dalinis danties išnirimas (dantis gali būti įmuštas gilyn, išilgėjęs, ar pasislinkęs į šoną)
9) Pilnas danties išnirimas

Emalio įtrūkimai ir nekomplikuoti danties vainiko lūžiai yra dažnesni, nei komplikuoti vainiko lūžiai. Juos gydyti yra paprasčiausia, tačiau nereikėtų numoti ranka, galvojant, kad tai tik nedidelis kosmetinis defektas. Įvykus net nestipriam smūgiui, kai nuskeliamas nedidelis danties gabalėlis, arba net nesimato danties sutrenkimo požymių, būtina kreiptis į gydytoją odontologą. Gydytojas padarys kelių krypčių rentgeno nuotraukas ir net priešingo žandikaulio dantų rentgeno nuotraukas, kad įvertintų, ar neįvyko šaknies lūžis. Dažnai padarius rentgeno nuotraukas, išaiškėja, kad dantų trauma sudėtingesnė, nei pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Laiku nediagnozavus danties šaknies lūžio, gali įvykti pulpos nekrozė, dantis pakeisti spalvą, arba išsivystyti vėlyvosios komplikacijos, tokios kaip danties ankilozė ( suaugimas su kaulu) arba šaknies rezorbcija (tirpimas).

Emalio įtrūkimų dažniausiai gydyti nereikia. Tačiau, jei įtrūkimų yra daug, laikui bėgant jie gali nusidažyti nuo rūkymo, maisto, gėrimų, kai kurių medikamentų. Todėl juos rekomenduojama padengti spacialia surišimo sistema.

Vainiko lūžiai atkuriami naudojant kompozitą. Šiuolaikiniai kompozitai labai estetiški, todėl restauracijų praktiškai nesimato. Jeigu atlūžęs vainiko gabalėlis be skeveldrų, jį galima priklijuoti, naudojant šiuolaikines surišimo sistemas. Todėl rekomenduojama atnešti odontologui visus atskilusius dantų fragmentus. Pradžioje priklijuotas danties gabalėlis skirsis savo spalva nuo viso danties, bet ilgainiui, kai atsistatys prarasta drėgmė, jis taps tokios pat spalvos, kaip ir buvo prieš traumą.

Įvykus traumai, kai atsiveria danties pulpa, gydymas yra sudėtingas. Visuomet bandoma išsaugoti gyvą pulpą, todėl būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją odontologą. Optimalus laikas, per kurį turėtų būti pradedamas gyvos pulpos išsaugojimas yra pirmos 24 valandos, kai pulpos uždegimas yra paviršinis. Ilgėjant laiko tarpui tarp traumos ir gydymo pradžios, dažniausiai tenka pašalinti dalį pulpos audinių, kol pasiekiama sveika, neuždegiminė pulpa. Jei nepavyksta išsaugoti gyvybingos pulpos, tenka gydyti danties šaknies kanalą.

Dantų šaknų lūžiai sudaro apie 7 procentus visų nuolatinių dantų ir apie 2-4 procentus pieninių dantų traumų. Lūžio metu yra pažeidžiamas ne tik kietųjų audinių vientisumas ar periodonto raištis, bet lūžio lygmenyje yra pažeidžiami pulpos audiniai. Lūžus šakniai vainikinė danties dali gali pasislinkti. Tuomet ją reikia atstatyti į vietą ir įtverti. Šaknų lūžių atvejais dantis įtveriamas 1-1,5 mėnesio. Pacientui paaiškinamas režimas, saugantis dantį nuo papildomo krūvio. Toks dantis nuolat sekamas, atliekamos kontrolinės rentgeno nuotraukos po 3, 6 ir 12 mėnesių. O po to kartą per metus 5 metus iš eilės.

Danties sumušimo ar išjudinimo atveju galimas tik kraujavimas iš dantenų vagelės ir skausminga danties perkusija. Bet gali ir nebūti išreikštų požymių. Tokį dantį būtina sekti, tikrinant pulpos gyvybingumą, nes sumušimo atveju gali būti pažeidžiamas pulpos kraujagyslių pluoštelis ir danties pulpa gali nekrotizuoti. Sumuštas dantis įmobilizuojamas 1-2 savaitėms, jei matoma, kad kramtymo metu jis tampa skausmingas, ar labiau paslankus.

Dalinio išnirimo atveju pažeidžiamas ir alveolinis kaulas. Atlikus rentgeno nuotraukas, dantis atstatomas ir įmobilizuojamas, o vėliau sekamas 5 metus. Išnirimo atveju dažniausiai nutraukiamas kraujagyslių ir nervų pluoštelis, įeinantis į dantį, todėl įvyksta pulpos nekrozė ir reikia atlikti šaknies kanalo gydymą. Tokio danties vainikas ilgainiui tamsėja, todėl dažniausiai galutiniame danties gydymo etape tenka atlikti vidinį danties balinimą.

Vienas iš ypatingų ir sudėtingų danties išnirimo atvejų yra danties įmušimas. Šios traumos dažniausiai iš visų turi nepalankias išeitis. Nedaug įmušti viršutiniai kandžiai (mažiau nei 3 mm.)paliekami stebėti, tikintis, kad jie patys grįš į normalią padėtį. Vidutiniškai įmušti kandžiai (3-6 mm) taip pat kartais patys gali grįžti į pradinę poziciją, arba juos galima grąžinti į buvusią padėtį ortodontinio gydymo pagalba. Stipriai įmušti kandžiai, kai beveik nesimato danties vainiko, grąžinami į pradinę padėtį chirurginių instrumentų pagalba. Tuomet dantys patikimai įtveriami ir stebimi. Žuvus danties pulpai, atliekamas šaknies kanalo gydymas. Po danties įmušimo itin dažnai įvyksta danties šaknies rezorbcija-vėlyvoji dantų traumos komplikacija.

Jeigu įmuštas pieninis dantis , galima dvejopa gydymo taktika: tokį dantį pašalinti arba tiesiog palikti taip, kaip yra, ir stebėti. Įmušus pieninį dantį, kyla pavojus nuolatinio danties užuomazgai, gali būti pažeistas danties vainikas ir dėl to gali pakisti nuolatinio danties spalva. Todėl įvykus tokiai net ir pieninio danties traumai būtina kreiptis į gydytoją odontologą. Ne tam, kad būtų išsaugotas pažeistas dantis, bet tam, kad ateityje, pasirodžius nuolatiniam dantukui, žinotume apie galimas pasekmes. Be to, specialistas apžiūrės, ar nėra komplikacijų ir gretutinių traumų (tam reikėtų atlikti rentgenogramą).

Sudėtingiausia dantų trauma-dantų išmušimas. Atsitikus tokiai traumai, žmonės dažniausiai būna šoko būsenoje, pasimeta ir nežino, kaip elgtis. Du svarbiausi veiksniai, nulemiantys sėkmingą išmušto danties prigijimą – laikas ir danties transportavimo sąlygos. Kuo greičiau bus atstatytas dantis, tuo didesnė tikimybė, kad jis prigis. Tyrimais nustatyta, kad didžiausia sėkmingos replantacijos (danties atstatymo) tikimybė yra tada, kai dantis replantuojamas po 30 min. po traumos). Išmuštą dantį būtina surasti ir jokiu būdu jo nevalyti ir netrinti, net jei jis gulėjo purvo baloje. Jį galima nebent atsargiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Trinant dantį, pažeidžiamos danties šaknies paviršiuje esančios gyvybingos ląstelės ir tuomet sunkėja danties prigijimas.

Ir dar viena svarbi taisyklė-negalima danties laikyti sausai. Tinkamiausios iš prieinamų  terpių būtų šaltas pienas ir kiaušinio baltymas. Taip pat tinka kūdikių pieno mišiniai, skystis akių lęšiams laikyti, propolio tirpalas, kokoso pienas. Yra ir specializuotų terpių, tačiau didelė tikimybė, kad jų reikiamu momentu nebus. Dar svarbu, kad šios transportavimo terpės būtų šaltos togėl transportuojant indą reikia apdėti ledo gabaliukais, gabenti termose ar šaltkrepšyje. Blogiausiu atveju, jei šalia nėra jokios tinkamos terpės ir  pacientas reaguoja adekvačiai, galima išmuštą dantį užkišti už skruosto ar po liežuviu ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Įvykus dantų traumai, patartina atsargiai išskalauti burną vėsiu vandeniu, kad neliktų skeveldrų. Taip pat būtina saugoti sužalotoje burnos vietoje besiformuojantį kraujo krešulį ir, apskritai, stengtis papildomai netraumuoti sužalotos vietos. Gydytojas odontologas tinkamai paruoš išmuštą dantį ir įstatys į alveolę bei įtvers. Pilno išmušimo atveju visuomet įvyksta pulpos nekrozė ir alveolinio kaulo lūžis. Visuomet reikės atlikti šaknies kanalo gydymą , vėliau – vidinį danties balinimą ir tokį dantį sekti sekti 5 metus.

Dažnai tėvai suranda išmuštą pieninį dantį ir prašo jį atstatyti. Pieninio danties replantuoti nereikia. Tik būtina patikrinti rentgenologiškai, ar nepažeista nuolatinio danties užuomazga.

Manau, labai svarbu, kad mokyklose, sporto klubuose visuomet šaldytuve būtų sterilizuoto pieno pakelis arba bent jau kūdikių pieno mišinys. Jų galiojimo laikas ilgas, tad atsitikus nelaimei, visuomet bus po ranka. Ir būtina, kad apie tai žinotų visi moksleiviai, treneriai, mokytojai.

Būtinas visuomenės švietimas, kad kiekvienas žinotų, kaip tinkamai elgtis, įvykus dantų traumai. Ir žinoma, reikėtų pasirūpinti dantų apsauga. Daugelyje pasaulio valstybių neleidžiama sportuoti be specialių kapų. Lietuvoje, kažkodėl tai nėra labai populiaru. O juk daugiausia traumų paaugliai patiria sportuodami. Ypatingai rizikos grupei priklauso vaikai, kurių dantys atsikišę ar dar yra mišrus sąkandis.

Apsauginės kapos padeda sportuojantiems išvengti dantų ir minkštųjų burnos audinių sužalojimų. Jos yra patogios , neturi kvapo ir skonio, minimaliai trukdo kvėpuoti ir kalbėti, yra atsparios mechaniniams pažeidimams. Apsauginės kapos paskirsto smūgio jėgą didesniame paviršiaus plote, taip sumažindamos poveikį vienai konkrečiai sričiai. Net ir suteikus savalaikę profesionalią pagalbą dantų traumų atvejais ne visada pavyksta sulaukti teigiamo rezultato.

Įvykus pieninio danties traumai, galimos šios komplikacijos:
Danties spalvos pokytis, pavėluotas nuolatinio danties dygimas, nuolatinio danties hipoplazija, nuolatinio danties vainiko spalvos pokyčiai.

Nuolatinių dantų traumų pagrindinės komplikacijos : pulpos nekrozė, danties vainiko spalvos pokyčiai, dantų ankilozė (kai nelieka periodonto raiščio ir dantis suauga su kaulu), danties šaknies rezorb cija (danties šaknies tirpimas). Jeigu įvyko nuolatinio danties trauma, kai dar nesusiformavusi danties šaknis, ji gali nustoti vystytis.

Todėl, kaip ir visų ligų atvejais- lengviau apsisaugoti, nei po to gydyti.

Konsultacijai registruokitės telefonu arba internetu.

+370 620 84 477