Pakanka nors kelias dienas nepakankamai gerai laikytis asmeninės burnos higienos ir ant dantų paviršiaus pradeda formuotis pastebimos dantų apnašos. Dantų apnašos laikomos vienu iš etiologinių veiksnių, sukeliančių dantų ėduonį, gingivitą ir periodontitą. Veiksminga apnašų kontrolė yra būtina, norint palaikyti gerą dantenų ir periodonto būklę, išvengti dantų ėduonies ir išsaugoti burnos sveikatą.
Nauja atsakomybė- burnos higiena
Paauglystė- sudėtingas pokyčių laikotarpis, pradedant nuo ryškaus fizinio augimo, kurio metu stebimi ir psichologiniai pokyčiai, iki asmeninės atsakomybės vystymosi. Paaugliais laikomas jaunimas nuo 10 iki 18 metų. Įvairios užduotys ir asmeninė burnos higiena, kurios anksčiau buvo prižiūrimos ar atliekamos tėvų, po truputį ar visiškai perleidžiamos paaugliui, kad būtų ugdomas jo savarankiškumas.
Paauglių mityba
Paaugliai dažniau linkę vartoti daug angliavandenių turinčius užkandžius ir saldžius, gazuotus gėrimus, kurie prisideda prie didesnio dantų apnašų susidarymo. Dažnu atveju paauglių motyvacija yra menka, paauglių pastangos laikytis taisyklingos burnos higienos yra nepakankamos, taip pat trūksta žinių apie taisyklingą burnos priežiūrą, tad paaugliams palaikyti gerą dantų būklę yra sudėtingas iššūkis.
Reguliari burnos priežiūra
Siekiant pagerinti paauglių individualiąją burnos higieną rekomenduojama reguliariai lankytis pas savo burnos higienistą, kuris atlikęs profesionaliąją burnos higieną apmokys kaip reikia taisyklingai valyti dantis ir tarpdančius, rekomenduos kokias naudoti burnos priežiūros priemones, patars kokius rinktis užkandžius, kad dantys išliktų sveiki.
Negydytas dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje, apimanti visas amžiaus grupes. Ėduonies paplitimas pasaulyje 12 metų vaikų amžiaus grupėje svyruoja nuo 41,9 proc. iki 69,4 proc., o apskritai mokyklinio amžiaus vaikų grupėje– nuo 60 proc. iki 90 proc.
Kaip išvengti ėduonies?
Mechaninis dantų apnašų pašalinimas yra svarbiausias būdas išvengti apnašų kaupimosi, kurio pasekmė yra ėduonies pažeisti dantys. Dantų valymas yra efektyviausias būdas palaikyti burnos ertmės higieną, kuris daugelį metų yra praktikuojamas odontologijoje. Burnos priežiūros priemonės daug metų buvo tobulinamos, kad būtų pasiekta kuo geresnė burnos higiena.
Geriausias draugas- dantų šepetėlis
Prieš daugiau nei 1500 metų Kinijoje buvo pradėti naudoti dantų šepetėliai. Jie buvo gaminami iš bambuko, prie kurio buvo pritvirtinami įvairių gyvūnų kailiai – dažniausiai šernų, nes jie buvo patys tvirčiausi ir tinkamiausi valyti dantis. Modernūs dantų šepetėliai pradėti naudoti tik XVIII amžiaus pabaigoje. Vėliau buvo pristatyti plastikiniai nailoniniai dantų šepetėliai. Rinkoje yra platus dantų šepetėlių pasirinkimas.
Vieno danties šepetėlis naudojamas apnašų šalinimui palei dantenų kraštą. Šereliai gali būti nuo 3 iki 6 mm skersmens ir yra liepsnelės formos, kad būtų galima geriau prisitaikyti prie dantenų krašto. Šepetėlio rankenėlė gali būti tiesi arba palenkta kampu. Vieno danties šepetėlis yra idealus valant sunkiai prieinamas vietas, tokias kaip protiniai dantys, krūminių dantų gomuriniai paviršiai. Taip pat gali būti naudojami šalinant dantų apnašą nešiojantiems breketus. Moksliniai tyrimai rodo, kad vieno danties šepetėlis žymiai geriau nei įprastas dantų šepetėlis pašalina dantų apnašas nuo krūminių dantų liežuvinių ir skruostinių paviršių.
Nors didelio pranašumo (efektyvumo) šalinant dantų apnašas nepastebėta lyginant elektrinius ir rankinius dantų šepetėlius, tačiau pastebėta, kad tokie dantų šepetėliai yra veiksmingesni vaikams ir suaugusiems, kurių motyvacija burnos sveikatos priežiūrai yra žema. Be to, tokie dantų šepetėliai gali būti veiksmingi pacientams, turintiems mažesnį rankų miklumą. Ultragarsinis dantų šepetėlis efektyviai šalina įvairius pigmentus ir apnašą nuo danties paviršiaus daug švelniau nei elektrinis dantų šepetėlis taip sumažindamas periodonto ligų riziką.
Vis tik pastebima, kad daugelio paauglių dantų apnašos nėra kontroliuojamos, o dantų valymas nėra optimalus. Mokslininkai ištyrė elektrinio šepetėlio veiksmingumą paaugliams ir padarė išvadą, kad paaugliai, naudojantys elektrinį dantų šepetėlį turėjo pastebimai mažiau apnašų bei prailgėjo valymo laikas, palyginti su tais, kurie naudojo įprastą dantų šepetėlį. Dantų priežiūros priemonės neapsiriboja tik dantų šepetėliu, ne mažiau svarbu yra naudoti ir kitas asmens burnos higienos priemones, tokias kaip tarpdančių šepetėliai ir siūlai, dantų pastos, liežuvio valikliai bei skalavimo skysčiai.
Kitos burnos higienos priemonės
Skalavimo skysčiuose fluoridai gali būti įvairių formų ( NaF, SnF2, Na2FPO3, amino fluoridas) ir koncentracijų, pvz., 0.2% NaF (909 ppm F), 0.05%, NaF (226 ppm F), 0.02% NaF (100 ppm F). Yra įrodyta, jog kasdien ar kas savaitę naudoti skalavimo skysčiai su natrio fluoridu ženkliai sumažino kariozinių pažeidimų pasireiškimą tarp paauglių. Teigiama, jog naudojant standartinę dantų pastą su fluoridais, papildomai naudos galima gauti bet kuriuo metu (įskaitant ir iš karto po valgio) skalaujant burną skalavimo skysčiu, kurio sudėtyje yra bent 100ppm F. Jei skalavimo skystis yra be fluoridų, juo nerekomenduojama skalauti po dantų valymo, kad išvengti fluoridų „išplovimo“ iš dantų pastos.
Viršdanteninio apnašo identifikavimas pačiam pacientui yra sudėtingas dėl danties ir apnašų spalvos panašumo. Lengviau įvertinti dantų apnašą galima keičiant apnašo spalvą dažančiomis medžiagomis arba naudoti fluorescuojančią mėlyną šviesą. Kontroliuoti dantų apnašą dažančiomis tabletėmis yra ne tik smagus užsiėmimas, bet labai rekomenduojamas tiems pacientams, kurių individualioji burnos higiena yra nepakankama.
Paaugliams padidėja ėduonies ir gingivito rizika dėl šiai amžiaus grupei būdingų iššūkių: sumažėja tėvų priežiūra burnos higienos aspektu, dažnai vartojama daug cukraus ir gazuotų gėrimų bei užkandžių, padidėja socialiniai ir akademiniai reikalavimai bei bloga koncentracija (sunku susikaupti), kurie gali turėti įtakos motyvacijai reguliariai ir sąžiningai valyti dantis. Atskirai ir kartu šie veiksniai gali prisidėti prie didesnio dantų apnašų lygio, o tai gali skatinti ėduonies formavimąsi ir dantenų ligas paaugliams, nes apnašose susidaro rūgštį gaminančios kariesogeninės ir patogeninės bakterijos.
Paaugliams labai svarbu suvokti bei patiems įsivertinti dantų apnašas, esančias ant danties paviršiaus, kad suprastų, ką reikia šalinti.
Tėvų įgūdžiai ir požiūris į burnos ertmės higieną taip pat gali turėti įtakos jų vaikų higienos įgūdžiams ir burnos ertmės ligų paplitimui.
Ėduonies profilaktikos programos
Siekiant išsaugoti vaikų burnos sveikatą, krūminiai dantys, ypač tie, kurių gilios vagelės bei duobutės yra dengiami silantais.
Fluoravimo programa. Fluoras yra pagrindinis cheminis elementas, kuris užkerta kelią ėduonies vystymuisi:
- skatina ankstyvų emalio pažeidimų remineralizaciją, kurią sukelia rūgštys
- gerina cheminę emalio struktūrą, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims
- sumažina dantų apnašų bakterijų galimybę gaminti rūgštis
Fluoras, patekęs į danties kietųjų audinių struktūrą, sudaro fluorapatitus ir taip padidina dantų atsparumą rūgštims.
Dantų fluoravimas rekomenduojamas, jei:
- Jei emalio paviršiuje matome demineralizacijų (baltų dėmių), ėduonies pažeistų dantų,
- metų laikotarpyje atsiranda 1-2 nauji dantų pažeidimai;
- esant dantų jautrumui, dėl apsinuoginusių dantų kaklelių ar šaknų;
- dygstant nuolatiniams dantim. Dygstančio danties emalis yra santykinai nesubrendęs ir porėtas, o fluoras – svarbus emalio brendimui (stiprėjimui).
- Rekomenduojam pacientams su aktyviu ėduonimi, jautriais dantimis.
Kaip atliekama dantų fluoravimo procedūra?
Fluoro lakas, tai yra lakas su didele fluoro koncentracija, lakas yra tepamas ant prieš tai nuvalytų dantų. Burnos higienistas arba odontologas įvertinęs dantų būklę rekomenduos, kaip dažnai reikia atlikti šią procedūrą. Po dantų fluoravimo procedūros rekomenduojame pusvalandį negerti ir neskalauti burnos, vieną valandą nevalgyti bei procedūros dieną vengti kalcio turinčių maisto produktų (pieno produktai), kadangi kalcis neutralizuoja fluoro pasisavinimą.
