Kas yra periodontitas?
Periodontitas – tai uždegiminis procesas dantį supančiuose audiniuose: dantenose, žandikaulio kaule ir periodonto raištyje, kuris tvirtina dantį kaule. Dėl uždegimo vyksta šių audinių progresuojantis irimas.
Pagrindinė periodonto ligų priežastis – minkštosiose dantų apnašose bei dantų akmenyse esantys mikroorganizmai. Rūkymas, cukrinis diabetas, kraujo ligos, kai kurie medikamentai, mitybos sutrikimai, senos, nutrupėjusios restauracijos (plombos ir vainikėliai), netaisyklinga dantų padėtis padidina periodonto susirgimų riziką.
Dažniausiai šis susirgimas vystosi lėtai ir nesukelia skausmo, todėl daugelis žmonių kurį laiką net nežino, kad serga.
Požymiai, būdingi periodontitui:
- Dantenų kraujavimas valantis dantis;
- Dantenų paraudimas;
- Dantenų niežėjimas;
- Dantų šaknų apsinuoginimas, dantys atrodo ilgesni;
- Tarpų tarp dantų padidėjimas;
- Dantų padėties pokyčiai;
- Pūliavimas iš dantenų;
- Prastas burnos kvapas.
- Ilgainiui negydant periodontito ir jam progresuojant dantys tampa paslankūs ir yra prarandami.
- Periodontitui diagnozuoti ir ligos sunkumui nustatyti reikalinga odontologo apžiūra ir rentgenologinis tyrimas.
Periodontito gydymas
Pirmasis periodonto ligų gydymo etapas – profesionali burnos higiena (apnašų ir konkrementų valymas, dantų poliravimas), bei optimalių higienos priemonių parinkimas. Sergant periodontitu reikalinga keletas vizitų pas burnos higienistę. Kai kuriais atvejais reikalingas periodonto patogenų laboratorinis tyrimas. Nustačius didelę jų koncentraciją skiriami antibiotikai.
Sunkioms periodontito formoms gydyti reikalingos ir chirurginės procedūros. Jei praėjus 8-10 sav. po kruopščios profesionalios burnos higienos procedūrų išlieka dantenų kišenės gilesnės nei 5-6 mm chirurginis gydymas yra būtinas. Lopo operacijos metu taikoma vietinė nejautra. Dantenos atkeliamos nuo dantų, kad būtų galima pasiekti kaulą ir dantų šaknis. Nuvalomi dantų šaknų paviršiai, pašalinami infekuoti uždegiminiai, pakitę minkštieji audiniai, granuliacijos. Jei stebimi vertikalūs kaulo defektai apie dantis, jei užpildomi kaulo pakaitalais. Gali būti naudojamos membranos, emalio matricos baltymas sudardytam kauliniui audiniui atkurti. Dantenos susiuvamos.
Siūlės šalinamos po 7-14 d.
Labai svarbus yra palaikomasis gydymas. Jis reikalingas tam, kad ateityje būtų išvengta ligos pasikartojimo. Skiriami reguliarūs vizitai burnos higienos procedūroms kas 3-6 mėn. Tai priklauso nuo ligos sunkumo, asmeninių burnos higienos įpročių ir įgūdžių.
Jeigu susergama pakartotinai, liga dažniausiai vystosi labai greitai ir tuomet sunkiau pasiduoda gydymui. Negydomas periodontitas turi neigiamą poveikį visam organizmui (pvz. širdies- kraujagyslių sistemai, sąnariams, sunkiau kontroliuoti cukrinį diabetą). Nustatyta, kad šis susirgimas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą.
Dantenų recesijos
Tai dantenų krašto pasislinkimas nuo danties vainiko, šaknies link, apsinuoginant danties kakleliui ar net šakniai. Dantis atrodo ilgesnis ir gali būti jautrus terminiams dirgikliams.
Recesijų priežastys:
Netaisyklingas sąkandis;
Netaisyklinga atskirų dantų padėtis;
Per didelis krūvis, tenkantis dančiui kramtymo metu;
Aukštai prisitvirtinęs lūpos pasaitėlis;
Netinkamas, traumuojantis dantų valymas šepetėliu;
Dantų traumos.
Gydant recesijas dažnai reikalinga gyd. ortodonto konsultacija, skiriamas ortodontinis gydymas. Chirurginis recesijų gydymas atliekamas dėl estetinių priežasčių, kai sunku šioje srityje gerai išvalyti danties šaknį ir yra rizika vystytis ėduoniui. Apsinuoginusi danties šaknis uždengiama patempiant šalia esančias dantenas arba iš kitos burnos srities (dažniausiai gomurio) paimtais audiniais. Gali būti naudojami sintetiniai pakaitalai.
Klinikinio danties vainiko pailginimas
Tai chirurginė procedūra, kurios metu yra apnuoginama danties šaknis ir pakeičiama kaulo apimtis apie ją.
Klinikinį danties vainiką reikia pailginti norint atidengti sveikus danties audinius prieš protezavimą ar plombavimą, esant ėduoniui ar danties lūžio linijai po dantenomis ar yra pernelyg išvešėjusi dantena. Kartais procedūra atliekama kai yra labai mažas danties vainiko aukštis.
Operacijos metu siekiama pakeisti dantenų kontūrą, kad būsimas vainikėlis apgaubtų reikalingą kiekį sveikų likusių danties kietųjų audinių.
Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Pooperacinė vieta susiuvama, uždedamas periodontologinis tvarstis. Siūlės šalinamos po 7 d. Po 2-6 sav. galimas kokybiškas protezavimas nuolatiniu danties vainikėliu.
Kokios minkštųjų audinių procedūros atliekamos lazeriu?
- Dantenų kontūro keitimas, kai nesimetriška ar netaisyklinga dantenų linija;
- Gingivektomija, kai yra dantenų perteklius ar „dantenų šypsena“;
- Nedidelių gerybinių burnos auglių šalinimas;
- Lūpų pasaitėlių plastika.
Lazerio pjūvis tikslus, be to suardo bakterijas, tad pjauna steriliai. Atliekant procedūras lazeriu pakanka mažiau anestetikų, nėra kraujavimo, dažniausiai nereikia siūti, greitesnis ir mažiau skausmingas gijimas.
Suaugusiems lūpų pasaitėliai koreguojami, jei tvirtinasi aukštai ir pradeda tempti kraštines dantenas ir yra rizika dantenų recesijai (danties šaknies atsidengimui) atsirasti.
Vaikų viršutinės lūpos pasaitėlis vertinamas tik sudygus priekiniams šešiems dantims. Storas ir žemai prisitvirtinęs lūpos pasaitėlis gali formuoti tarpą tarp priekinių centrinių kandžių – diastemą. Ar reikalinga lūpos pasaitėlio plastika, reiktų spręsti apie 9-11 metus, kai dygsta nuolatinės viršutinės iltys. Išdygus nuolatinėms viršutinio žandikaulio iltims, tarpas (diastema) paprastai užsidaro. Jei tarpas (diastema) išlieka, reikia kreiptis į gyd. ortodontą. Pirmiausia bus taikomas ortodontinis gydymas ir tik vėliau gyd. ortodontas nukreips pasaitėlio plastikos procedūrai. Be gyd. ortodonto konsultacijos vaikams ir paaugliams viršutinės lūpos pasaitėlio koreguoti nerekomenduojama.
Vaikams liežuvio pasaitėlio plastika atliekama itin retai, jei jis negali pasiekti gomurio liežuviu. Procedūra atliekama po pediatro ar logopedo apžiūros. Dažniausiai nuo 6 metų.
